Apie tikslų atidėliojimą ir dienotvarkės svarbą

Apie tikslų atidėliojimą ir dienotvarkės svarbą

         Metų pabaiga su savimi atsineša naujų lūkesčių, planų bei pažadų sau ir kitiems. Naujųjų metų laukimas – metas, kai galime sustoti ir persvarstyti savo įpročius ir kasdienybę. Apie ką verta pagalvoti prasidėjus naujiems metams, kurių laukėme su viltimi? Naujieji metai daugeliui mūsų yra tarsi atsinaujinimo laikotarpis, kuomet mes stengiamės įgyvendinti savo viltis, pradedame imtis kokios nors naujos veiklos ar imame ką nors keisti savo gyvenime. Tai vyksta tuomet, kai padarome išvadas apie praėjusius metus ir kai pastarosios mūsų nedžiugina. Bet juk svarbu yra kažką keisti, kelti naujus tikslus ir siekti jų įgyvendinimo. Juk tai – jūsų gyvenimas ir tik nuo jūsų priklauso, koks jis yra, buvo ir bus“ – tikina psichologas.

 

  • Erikai, kaip manote, ar Nauji metai – tinkamas atskaitos taškas imtis kažko nauja?

         Na, kaip rodo praktika, dauguma žmonių savo naujametinių pažadų neįgyvendina. Kodėl mes negalime to, ko norime, siekti jau dabar, šiandien? Mus stabdo tam tikri vidiniai barjerai ir baimės. Dažnai žmonės sako: kitą savaitę mesiu svorį. Arba: nuo Naujųjų metų imsiu daryti tą ar aną… Bet ateina Nauji metai ir išgyvenate tą patį pokyčių nerimą, baimę, kuri jus kamavo pernai. Tokiais atvejais mes ieškome įvairių pasiteisinimų, kodėl norėtų pokyčių siekti neverta. Tokių žmonių klausčiau: kodėl pasirinkote būtent tokį atskaitos tašką – rytojų, kitą savaitę, ateinančius metus? Egzistuoja įvairūs vidiniai barjerai, trukdantys žmogui daryti tai, ko jis nori jau dabar. Paprastai, tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis. Jeigu žmogus jaučia didelį stresą, įtampą, lengviausia būtų jam pasakyti: pakeiskite požiūrį į tam tikrus dalykus, situacijas, tačiau tai tikrai nėra lengva padaryti, tačiau tie žodžiai, paprastai, nebėga, tarytum nuo žąsies vanduo. Todėl svarbu ne tik kalbėti, tačiau ir parodyti pačią situaciją, kokia ji yra iš tiktųjų. Tam reikia daug laiko.

 

  • Kas tuomet mums šitaip trukdo siekti savo tikslų?

         Esu pastebėjęs vieną dalyką. Mums laimingai gyventi labai trukdo gerų emocijų stoka, kitaip tariant, žmonės dažnai nesuteikia geroms emocijos vietos savo gyvenime. Mes nuolat kažko gero tikimės iš aplinkos: mes tikime likimu, viliamės, kad mums tai, ko norime, suteiks aplinka, kiti žmonės, bet ne patys mes. Dėl to nuolat nerimaujame, išgyvename stresą, pasitikėjimo savimi krizę, nejaučiame, kad turime pakankamai galios visko, ko norime, pasiekti savomis rankomis! Nemažai nerimo mums suteikia ir tai, kad stokojame emocinio artumo su brangiausiais žmonėmis – šeimos nariais, draugais, kolegomis, kaimynais.

         Esu įsitikinęs, kad mūsų laimės pagrindas formuojamas visų pirma šeimoje, todėl turime ją labai branginti. Todėl turime puoselėti santykius su šeima – žmona, vyru, tėvais, vaikais, draugais. Ir tuos santykius puoselėti pamirštant savo ego, paliekant egocentriškumą nuošaly, artimą žmogų priimant tokį, koks jis yra.

 

  • Ar kiekvienam žmogui svarbu turėti dienotvarkę?

         Emocine prasme stabiliam ir sveikam žmogui dienotvarkė reikalinga paprasčiausiai tam, kad jis nepamirštų savo atsakomybių. Tokia esminė jos funkcija. Pats esu pakankamai ekspromtinis žmogus, todėl dienotvarkė mano gyvenime nevaidina svarbaus vaidmens. Be abejo, yra dalykų, kurie tiesiogiai susiję su mano atsakomybe, tad jie yra kasdienės dienotvarkės dalis – darbas, studijos, mokymai, kuriuose dalyvauju. Mano nuomone, žmogaus kasdienybėje didesnę reikšmę turi pasitenkinimas gyvenimu apskritai, o ne dienotvarkė. Labai svarbūs aspektai yra motyvacija ir nusiteikimas. Kita vertus, yra žmonių, kuriems labai svarbi kiekvienos dienos struktūra – jie viską mėgsta daryti pagal tam tikras – tiek savo, tiek kitų primestas taisykles, tada jie viską spėja, jaučia mažiau nerimo. Kiti kaip tik priešingai – daugiau nerimo jaučia būtent todėl, kad egzistuoja tam tikros taisyklės… Tai pakankamai abstraktus aspektas. Todėl dienotvarkė nėra lemiamas dalykas jei kalbame apie bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Daug ką lemia gilesni procesai pačiame žmoguje, jo psichologijoje. Juk gyvenimas yra toks – egzistuoja tam tikros taisyklės, tad visapusiškai laisvi nebūsime niekada, tačiau siekti laisvės savyje tikrai galime.

 

  • Ką akcentuotumėte, jei kalbame apie svarbiausias kiekvienos dienos dedamąsias? Į ką verta atkreipti dėmesį, siekiant gyventi laimingiau?

         Kiekvienam dienos dedamosios dalys kiekvienam žmogui yra absoliučiai individualios, priklausomos nuo daugelio faktorių. Nemanau, kad sugalvočiau nors vieną universalų dienos „receptą“ atsitiktiniam žmogui. Be jokios abejonės, labai svarbu atsižvelgti į racionalią mitybą, fizinę  praktiką, miego kokybę – šie dalykai yra labai svarbūs, jei norime gyventi sveikiau ir geriau.

         Kita vertus, pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi gerai leisdamas laiką bare su gerų draugų kompanija (jei tai nėra alkoholizmo problema ar su ja susijusios gyvenimo problemų sprendimo paieškos), tai tikrai nėra blogai. Turiu omenyje, jei toks laiko leidimo būdas jums suteikia gerų emocijų, nereikia to vengti. Jei sugebate pamatyti grožį, pasisemti gerų emocijų mažuose dalykuose, kad ir pietaudami su kolegomis ar vakarą praleidę su draugais bare, tai yra tik į gera. 

         Tačiau, kad ir kokių pomėgių beturėtume, manau, kad įkvėpimo visų pirma turėtume ieškoti savo šeimoje. Kaip rodo ir į mane beiškreipiančių žmonių praktika, didžioji dalis jų kreipiasi dėl santykių, ne dėl ko kito. Todėl labai svarbu mokytis santykius kurti ir palaikyti. Juk žmogus gali pasiekti karjeros aukštumų, užsidirbti daug pinigų, turėti daug dalykų, bet jei neturės kokybiškų santykių, viskas, ką vardinau prieš tai, bus be vertės, nedarys mūsų laimingais.

 

  • Ko palinkėtumėte Naujųjų metų proga kiekvienam, siekiančiam darniai gyventi kiekvieną dieną?

        Kiekvienam žmogui patarčiau stengtis pažinti save ir savo artimus žmones. Tai labai svarbu. Juk žmogaus nepasitenkinimas savimi ir kitais kyla būtent iš nepažinimo – savęs, aplinkos, žmonių, kurie mus supa. Būdų pažinti visa tai yra labai daug – aš, pavyzdžiui, per mėnesį stengiuosi perskaityti bent vieną knygą. Kitam žmogui labai naudingi gali būti psichoterapijos seansai. Dar kitam puikus savipažinimo būdas yra dienoraščio rašymas arba paprasčiausias nuoširdus pokalbis su artimais žmonėmis.

         Savo darbe remiuosi egzistencinės psichoterapijos principais, kurių tikslas – ne primygtinai pakeisti ką nors asmens vidiniame pasaulyje ir gyvenime, o padėti geriau susivokti jame, paskatinti pastebėti gyvenimo teikiamas galimybes, prieštaravimus, polinkį apgaudinėti save, geriau susigaudyti savo noruose bei troškimuose, atrasti prasmę kasdienėje veikloje. Mano tikslas yra padėti žmogui tyrinėti savo gyvenimą kaip santykių su pasauliu visumą, išmokyti naujų elgesio būdų, adaptacijos prie aplinkos, tinkamo santykių palaikymo su kitais asmenimis, įvertinti savo galimybes. Taip pat – išmokyti pažinti ir priimti savo jausmus bei emocijas.

         Skaitytojams linkiu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo mūsų išvaizdos, nuo sėkmių ir nepasisekimų, viskas mūsų gyvenime priklauso nuo to, kas vyksta mūsų galvose. Nereikia kaltinti likimo, aplinkinių žmonių, nes likimas leidžia mums nuspręsti, kaip turėtume gyventi, ką keisti ar daryti, kad būtų geriau, kad taptume laimingesni. Noriu palinkėti, kad to nepamirštume.

 

Kalbėjosi Viktorija PETKEVIČIŪTĖ

 

 

Susiję straipsniai

Psichologas - psichoterapeutas Erikas Siudikas

Erikas Siudikas

Psichologas – psichoterapeutas

© 2021 Psichologine-pagalba.net
Autorinės teisės saugomos. Kopijuoti leidžiama tik gavus raštišką sutikimą.