Mirę santykiai: kas tai? (Psichologas Erikas Siudikas)

Mirę santykiai: kas tai? (Psichologas Erikas Siudikas)

        Ar esate tas pavargęs žmogus, kuris kenčia nuo pasikartojančių emocinių sužalojimų santykiuose vis mėgindamas dėl jų kovoti? Ar jums įdomu, kas jus laiko tokiuose santykiuose, kurie jums netinka ir dėl kurių jaučiatės blogai? Norėtumėte suprasti, ar verta dėl tokio ryšio kovoti? Ir jeigu taip, tai kaip? Kaip apsisprendus sugebėti ištrūkti iš jų, o pajutus rusenančią gyvybę – atgaivinti? Galbūt jūs trokštate saugesnių ir stabilesnių santykių, tačiau baiminatės, kad nesutiksite geresnio gyvenimo partnerio? Bijote būti vienas/-a?

        Apie visa tai ir dar daugiau esu parengęs penkias publikacijas. Jose pasidalinsiu svarbiausiais aspektais apie „mirusius“ santykius. Tačiau aptarimą norėčiau pradėti nuo to, kokius santykius galėtume vadinti „mirusiais“. Be to, man svarbu padėti jums geriau suprasti save ir įvertinti palaikomą ryšį.

        Taip, mes visuomet galime gyventi neigdami, kas vyksta mūsų santykiuose ir gyvenime. Taip, suprantu, kad gali būti sunku pažvelgti į sudėtingus aspektus kitomis akimis. Šios publikacijos skirtos ne tam, kad po jų imtumėtės pokyčių savo gyvenime, o tam, kad geriau save suprastumėte, pamatytumėte viską iš šono. Ir, svarbiausia, išaušus laikui galėtumėte žengti pirmuosius žingsnius pokyčių link.

        Kokius santykius galima vadinti mirusiais? Tuos, kurie nesuteikia džiaugsmo ir pasitikėjimo abiem pusėms. Tai santykiai, kuriuose nėra empatijos, intymumo, abipusių pastangų. Juose dažnai bent vienas iš partnerių nenori investuoti savęs, savo pastangų. Pastebiu, kad tokiuose santykiuose abi pusės daro viską, kad tik apsisaugotų nuo romantiško tarpusavio ryšio. Tai sukuria sieną tarp partnerių.

        Noriu pabrėžti tai, kad „mirusiais“ santykiais nevadinčiau tokio ryšio, kuriame abi pusės gyvena savo individualiuose pasauliuose, tačiau dega noru išbristi iš to. Nors dėl tam tikrų priežasčių jiems nesiseka. Šie žmonės kovoja dėl santykių, stengiasi išspręsti nesutarimus, nesusikalbėjimą. Nors eilinį kartą šie mėginimai atveda prie konflikto. Kad ir kaip viskas klostytųsi, šie žmonės „kabinasi“ vienas į kitą stengdamiesi kažką keisti. Tokiuose santykiuose jaučiu daug gyvybės ir perspektyvos. Tačiau, ką su tuo daryti, aptarsiu kitose publikacijose. Šioje dalyje svarbiausia įvardinti, kokie ryškiausi požymiai byloja apie tai, kad santykiai jau yra „mirę“.

        Iš pradžių, noriu pasidalinti klientės laišku (esu gavęs jos sutikimą). Tai atskleis, kokius išgyvenimus ir skausmą sukelia „mirę“ santykiai:

 

„Jaučiu, kad perdegiau. Santykiai prasidėjo gražiai, labai stipriai vienas kitą mylėjom, tačiau lakui bėgant viskas ėmė keistis. Jis nustojo mane girdėti, gerbti. Pradėjo kaltinti, manimi manipuliuoti. Aš nesuprantu, dėl ko esu kalta ir dėl ko ne. Mes tik pykstamės. Noriu viską išsiaiškinti, tačiau jis tik apkaltina mane neaišku, dėl ko, taip išvengdamas pokalbio. Planavome gražią ateitį, bendrus namus. Bet viskas pasikeitė. Aš myliu jį, tačiau negaliu viso to kęsti. Prašau padėkit man, nes niekas manęs nesupranta. Visi aplinkui tik spaudžia mane, kad palikčiau jį, tačiau man per sunku tai padaryti.“

 

        Taigi pradedant kalbėti apie „mirusių“ santykių požymius pirmiausia norėtųsi išskirti emocinio ryšio nebuvimą. Sveiki santykiai išsiskiria tuo, kad juose egzistuoja tiek fizinis, tiek emocinis ryšys. Tačiau kai iš partnerio sklinda tik fizinis – tai rodo, jog jis laikosi atstumo. Ar prisimenate situacijas, kai bandote pasakoti, kaip jūs matote ir išgyvenate tam tikrą įvykį, nutikimą, tačiau jaučiate, jog partneris nėra pasiruošęs į tai įsigilinti ir suprasti. Toks elgesys paprastai priverčia pasijausti vienišu ir nesaugiu. Tai veda prie nesusikalbėjimo, kuris tampa, tarytum, užburtas.

        Kalbėdamas apie vienišumo jausmą turiu omenyje išgyvenimą, kai patys turime eiti savo gyvenimo keliu, nesulaukdami palaikymo iš partnerio. T. y. santykyje egzistuoja „aš“ ir „tu“, tačiau pradingsta „mes“. Tokiomis aplinkybėmis „mirusiuose“ santykiuose tenka susidurti su partnerio kritika ir kaltinimais dėl pasirinkimų, klaidų, netinkamo elgesio.

        „Mirę“ santykiai pasižymi nuovargiu ir beprasmybės jausmu sprendžiant tarpusavio ryšio problemas. Santykiai – tai partneriškumas tarp dviejų žmonių. Kai mylime, dažnai partneriškumo sąvoką pamirštame idealizuodami antrąją pusę ir manome, kad mes patys savo gerumu ar pastangomis galime pakeisti esamą situaciją. Tačiau dažniausiu atveju tai tebūna iliuzija. Jeigu jūs vienintelis/-ė dedate pastangas tam, kad palaikytumėte ryšį, tampate vienintelis/-ė, kuris/-i tai ir mėgina daryti. Pvz., planuoti svarbias datas ar aukoti savo poreikius santykiams. Jei partneris to neįvertina ir vengia apie tai kalbėti – tai rodo, kad išgyvenate „mirusių“ santykių požymius. Tokiuose santykiuose paprastai patiriamas nelygiavertiškumas, kai žmogus jaučia duodantis daugiau, nei gauna atgal.

        „Mirusiuose“ santykiuose pasireiškia stiprus lytinio potraukio susilpnėjimas ar apskritai jo nebuvimas. Intymiame ryšyje pradingsta gyvybė, aistra, švelnumas. Dažnu atveju tai įvyksta dėl susikaupusio lėtinio pykčio ir nuoskaudų, kurie trukdo atsipalaiduoti, pajusti aistrą ir artumą.

        „Mirę“ santykiai taip pat pasižymi bendrumų stygiumi, t. y. nėra vienijančių tikslų, ateities vizijos, planų. Kai pradedama kalbėti apie tai su partneriu, jis ima vengti, išsisukinėti nuo šios temos. Tokie santykiai taip pat pasižymi komforto būsenos dominavimu. Dažnai atsisakymą skirtis gali lemti baimė prarasti susikurtą patogumą, įprastą buitį, kuri buvo puoselėjama daug metų. Vengimas susidurti su sunkumais skiriantis gali apimti ir tokius aspektus, kaip turto dalybos, teisminiai reikalai ir pan.

        „Mirę“ santykiai gali vis iš naujo prasidėti ir užsibaigti. Kai juose atsiduriama, gausėja pakilimų ir nesėkmių. Santykiai tampa lyg amerikietiški kalneliai – tai rodo, kad jie toli gražu nėra stabilūs. Taip, atrodo, kad tokie santykiai yra gyvybingi, nuotaikingi, jie palaiko nuolatinę intrigą. Tačiau išties jie veda priklausomybės nuo jų link. Tokiuose santykiuose mėginama mažinti partneriui skirtus standartus vien dėl to, kad bijoma būti vieniems. Tai dar vienas esminių „mirusių“ santykių požymių.

Taigi jeigu:

  • Gyvenate savo partnerio gyvenimą, stengiatės jį kontroliuoti ar keisti;
  • Visuomet atleidžiate nepagarbų elgesį jūsų atžvilgiu ir tikitės, kad tai paskutinis kartas ir toks elgesys nesikartos;
  • Jūsų poreikiai santykiuose nėra tenkinami, ir jūs apie tai negalite pasakyti savo antrajai pusei, nes bijote, kad jis/ji jus paliks; arba partneris vengia apie tai kalbėti;
  • Norite patenkinti mylimojo/-osios reikalavimus ir viltis, nors pats/-i to santykiuose negaunate;
  • Bijote reikšti pyktį, agresiją;
  • Daugiau duodate, nei imate;
  • Neturite pomėgių arba tam skiriate per mažai laiko, nes visą laisvalaikį „pasiglemžia“ santykiai;
  • Nustojote bendrauti su draugais;
  • Trokštate pakeisti antros pusės elgesį ir tikitės, kad kai jis pasikeis, pradėsite gyventi naują ir laimingą gyvenimą;

tai rodo, kad jūs palaikote „mirusius“ santykius, o su partneriu sieja stiprus priklausomybės jausmas. Todėl išgyvenant bent dalį šiame straipsnyje paminėtų požymių rekomenduočiau jų nepraleisti pro pirštus. Tokie santykiai ne tik neturi perspektyvos, bet ir neigiamai veikia savivertę. Be to, mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir kasdienybe.

 

Mirę santykiai: kas sulaiko?: http://psichologine-pagalba.net/mire-santykiai-kas-sulaiko-psichologas-erikas-siudikas

Mirę santykiai: kaip ištrūkti?: http://psichologine-pagalba.net/mire-santykiai-kaip-istrukti-erikas-siudikas

Mirę santykiai: ar verta kovoti?: http://psichologine-pagalba.net/mire-santykiai-ar-verta-kovoti-psichologas-erikas-siudikas

Mirę santykiai: kaip nuo to apsisaugoti?: http://psichologine-pagalba.net/mire-santykiai-kaip-nuo-apsisaugoti-psichologas-erikas-siudikas

 

Parengė: Erikas Siudikas