Skip to main content

Psichologo pagalba ar draugo palaikymas, ką pasirinkti?

Psichologo pagalba ar draugo palaikymas, ką pasirinkti?

Pastebėjau, jog daugelis žmonių yra įsitikinę, kad draugo palaikymas yra efektyviausias būdas išgyventi sudėtingą gyvenimišką situaciją. Jie, taip pat, mano, kad draugo pagalba gali visiškai pakeisti psichologo siūlomą pagalbą.

Visiškai sutinku su tuo, kad draugas- tai žmogus, kuris pažįsta mus nuo pačios vaikystės, su kuriuo yra tekę išgyventi tiek laimingų, tiek negatyvių gyvenimo akimirkų. Jam nereikia kaskart aiškinti, kaip mes dabar jaučiamės, ko mums reikia esamu metu. Svariausias argumentas draugo naudai yra tas, kad jis mums suteikia paramą nemokamai, jam nereikia mokėti už emocijas, dėmesį, užuojautą. Tačiau iškila klausimas, kuo skiriasi draugo palaikymas nuo profesionalaus psichologo konsultacijos? Ir koks pagalbos pasirinkimas yra labiau efektyvus?

Visų pirma, psichologo pagalba yra profesionali. Žinios ir patirtis yra toji priežastis, už ką kiekvienam tenka susimokėti. Kitaip negu draugas, psichologas turi atitinkamą išsilavinimą, yra praėjęs daugelį papildomų kursų, yra perskaitęs aibę literatūros šaltinių ir straipsnių, kurie apima jo, kaip psichologo, kompetencijos ribas. Patyręs psichologas jau ne kartą yra gvildenęs ir analizavęs tuos sunkumus, su kuriais į juos kreipiasi klientai. Išvados ir pasiūlymai, kuriuos daro psichologas darbo eigoje, yra ne apriboti jo asmeninės patirties ar subjektyvia nuomone.

Taip pat, manau, svarbu yra paminėti profesionalaus psichologo asmenybę, jo dvasingumą, kurie yra ne mažiau svarbūs terapijos sėkmei, kaip ir asmeninės savybės mūsų mums artimų žmonių. Šis subjektyvus faktoriaus yra svarbus giliam darbui psichologo kabinete.

Psichologas susitikimo metu visą savo dėmesį skiria klientui. Esu įsitikinęs, kad kasdieniniame gyvenime labai retai išgyvensime tokias situacijas, kuomet kitas žmogus ilgą laiko tarpą sutelks savo dėmesį tik į Jus, į Jūsų jausmus, išgyvenimus, mintis, “nepersijungdamas” prie savo sunkumų ir gyvenimo įvykių. Dėmesys ir didelis sutelktumas susitikimo procesui- tai yra terapinio darbo vertybė.

Psichologo pagalba yra susieta tarpusavio įsipareigojimu. Pirmoje konsultacijoje pas psichologą būna iškelta daug susitarimų, klientas turi teisę išreikšti savo viltis, jis gali objektyviais kriterijais vertinti jam teikiamos pagalbos efektyvumą, turi galimybę šį klausimą iškelti konsultacijos su psichologu metu. Draugiški santykiai tarp kliento ir psichologo neturi įsipareigojimų, t.y. klientas turi teisę vertinti psichologo darbą, elgesį, patarimus. Pavyzdžiui, jeigu Jūs pasidalintumėte savo nuomone apie draugo jam teikiamą pagalbą arba į jo patarimus atsiliepsime skirdami neužtektinai dėmesio, draugas gali įsižeisti, pasijausti atstumtas ir neįvertintas.

Psichologas, kitaip nei Jūsų artimi žmonės, neturi išankstinių nuostatų Jūsų atžvilgiu. Taip pat, profesionalus psichologas nemano, kad jo profesionali pozicija yra absoliučiai teisinga. Kliento pasaulio ir išgyvenimų priėmimas- tai vienas svarbiausių psichologinės pagalbos aspektų Taip pat, dirbant su psichologu, didelė vertybė yra jo teisingumas kliento atžvilgiu. Dažnu atveju, jeigu draugas pastebės, kad Jūs esate neteisus ir elgiatės “kažkaip ne taip”, jis, greičiausiai, apie tai nepasakys, kad neigiamai nepaveiktų tarpusavio santykių. Draugo pastangos išsakyti savo pastebėjimus kita, kiek švelnesne forma, gali Jus įskaudinti. Tuo tarpu psichologas privalo Jums pranešti apie savo pastebėjimus, o, taip pat, padaryti tai taip, kad jo žodis Jumis būtų išgirstas ir korektiškai suprastas.

Dirbant su psichologu galioja konfidencialumo taisyklė, kurios draugiškuose santykiuose yra laikomasi ne visuomet. Konfidencialumo laikymasis yra vienas pagrindinių psichologų etikos kodekso punktų. Šis punktas suteikia klientui laisvę save atverti, laisvai reikšti savas mintis, esamus jausmus ir išgyvenimus. Terapijos metu tai padeda atverti skaudžiausias ir sunkiausiai atskleidžiamas Jums temas, kurių negalėtumėte papasakoti net artimiausiam žmogui.

Profesionali psichologo pagalba turi savo kainą. Psichologo paslaugų kaina priklauso nuo daugelio priežasčių: nuo savo išsilavinimo ir profesionalo laipsnio palaikymo išlaidų. Į kainą taip pat gali būti įtraukta ir kabineto nuoma. Galima sakyti, kad klientas apmoka žinias, patirtį, asmeninį laiką, kurį psichologas skiria Jūsų gyvenimui ir išgyvenimams.

Nemokama psichologinė pagalba paprastai yra teikiama valstybinėse institucijose asmenims, kurie yra socialiai pažeidžiami: vaikams, pagyvenusiems asmenims, asmenims, kurie patyrę smurtą, išgyvenę krizinę situaciją. Šių psichologų paslaugas apmoka valstybė.

Mokama psichologinė pagalba, mano akimis, turi kelis privalumus. Visų pirma, nereikia laukti eilėse, norint patekti pas psichologą konsultacijai. Taip pat, apmokėjimas padeda laisviau išreikšti tikslą, su kuriuo ateinate pas specialistą, taip pat aptarti terapijos sąlygas, reikšti nuomonę darbo kokybei ir rezultatams. Mokamas susitikimas atlaisvina kiekvieną nuo skolos jausmo psichologui už jo dėmesį, skirtą laiką, profesionalias žinias. Taip pat apmokamas psichologas nuolatos kelia savo kvalifikaciją ir daug laiko bei lėšų investuoja asmeninėms supervizijoms, kad ženkliai pakeltų savo paslaugų kokybę.

Svarbu nepamiršti, kad žmogus, besikreipiantis pas psichologą pagalbos nemoka specialistui už jo jausmus, išgyvenimus, jo emocijas, kurie pasireiškia klientų istorijų bei išgyvenimų metu. Psichologas yra nuoširdus savo išgyvenimų prasme, jo emocijos ir žmogiškasis dalyvavimas yra dovana Jums ir nepriklauso nuo terapijos kainos ar kliento statuso.

Susitikimas su psichologu suteikia Jums galimybę pamatyti save iš kitos perspektyvos. Žmonės, kurie artimai ir ganėtinai seniai Jus pažįsta, be jokių pastangų interpretuoja Jūsų elgesį, “įtaria” ką Jūs šią akimirką mąstote ar jaučiate. Tuo tarpu psichologas yra pasiruošęs klientą priimti pradedant nuo “švaraus balto popieriaus lapo”. Čia vertybė yra psichologo nuoširdus susidomėjimas kliento jausmais ir išgyvenimais, noras tyrinėti kliento vidinį pasaulį. Kuo mažiau psichologas remsis tam tikrais išankstiniais darbo “šablonais”, tuo terapinis procesas bus sėkmingesnis, tuo terapinis pokytis jausis stipriau. Tuo pačiu metu, bendro darbo eigoje, pas psichologą gali formuotis nuomonė apie Jus, kuria dalindamasis Jūs galėsite tyrinėti įvairias savo asmenybės ribas, jausmus ir išgyvenimus, kurie jus kankina ir atrodo svetimi.

Terapinis kontaktas suteikia didelę laisvę Jums išreikšti save tokį, koks esate iš tikrųjų. Taip yra todėl, kad klientui nėra prasmės psichologui save parodyti kitokį, iš geresnės ar blogesnės pusės. Atvirkščiai, siekiant emocinio balanso bei laisvo emocinio išgyvenimo, kurie žmones paprastai “smaugia”- pyktis, gėda, pavydas, pasišlykštėjimas, skausmas, bejėgiškumas ir įvairios kitos emocijos, kurias jaučiate konkrečią akimirką- jas galite reikšti terapijos metu “čia ir dabar”. Savo jausmų išreiškimas ir jų priėmimas, o vėliau ir išgyvenimas suteikia vidinę pilnatvę ir harmoniją priimant save.

Taigi, manau, kad psichologinė pagalba- tai išskirtinis santykio kūrimo būdas, kuris ne pakeičia kitus bendravimo su artimais žmonėmis būdus, tačiau daro juos labiau teisingais, laisvesniais ir “prisirpusiais”.

Parengė: Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas