Kaip vyksta psichologo konsultacija? Mitai ir realybė (Psichologas Erikas Siudikas)

Psichologas

           Pastebiu, kad daugelis žmonių susiduria su neigiamomis išankstinėmis nuostatomis ar nežinojimu, kas yra individuali psichologo (praktiko) ar psichoterapeuto konsultacija.

            Sutinku, kad yra daug žmonių, kurie turi teisingą supratimą, kas yra psichologo konsultacija ir kas susitikimo metu yra daroma, tačiau vis dar susiduriu su klausimais, tokiais kaip:

  • Ar tiesa, kad susitikti reikės penkis kartus per savaitę?
  • Ar mane paguldysit ant kušetės?
  • Mes su Jumis piešim ar atlikinėsim testus?
  • Jūs mane užhipnotizuosit, o aš Jums viską papasakosiu?
  • Skaičiau internete ir supratau, kad pas mane depresija ir neurozė, o dar kartais panikos atakos bei paranoja, Jūs tai gydote?

 

            Suprantama, kad mitai apie žmonių susitikimą su psichologu, daugeliu atveju, yra formuojami filmų, perskaitomų knygų ar interneto, įtakos turi ir nuogirdos, kad kažkas kažkur kažkam pasakė. Tai suteikia neigiamą nuomonę apie psichologo konsultacijas. Galiu drąsiai teigti, kad filmai dažnai rodo senus psichologinio darbo metodus, o, taip pat, remiasi panašiais mitais, kurie ir slypi visuomenėje, kurie neturi ryšio su realybe. O nuo iškarpų, perskaitytų internete ar pažįstamų asmenų nuogirdų galima susikurti tokį psichologinės konsultacijos “kokteilį”, kad man tenka tik stebėtis, nors iš tikrųjų viskas yra kitaip.

 

            Todėl šioje publikacijoje nusprendžiau parašyti apie tai, kokia yra psichologinės konsultacijos realybė. Aišku, aprašydamas psichologo darbą remsiuosi savo darbu ir patirtimi, galimai, daugelis psichologų dirba kitaip.

 

            Pradėsiu nuo metaforos, kuri padėtų Jums geriau įsivaizduoti ir pajusti, kas yra psichologo konsultacija:

 

            Įsijauskite į savo vidinį psichologinį pasaulį. Įsivaizduokite, kad esate miške, kuris yra tik Jūsų. Tiesa yra ta, kad Jūs savo nuosavą mišką žinote geriau nei aš, nes jame gyvenate, tačiau tame miške tikrai yra vietų, kurios dėl tam tikrų priežasčių Jus gąsdina ir į kurį nedrįstate nukeliauti viena/as. Kadangi šios vietos Jus gąsdina, galimai, Jūs išmokote jas apeiti, nelaikot šias vietas vertingomis, galbūt, gėda yra į šias vietas net žvilgtelėti ir nežinojot, kad ten galima drąsiai vaikščioti… Dažniausiai šiose tamsiose ir baisiose miško vietose slypi kažkas svarbaus, kažkie atsakymai į svarbius klausimus, žinios apie save. Aš, Erikas, esu svečias Jūsų miške, jis man yra naujas. Dažnai lankausi kitų žmonių “vidiniuose miškuose”, tačiau ne vienas, o su asmeniu, kuriam priklauso šis miškas, baisiose jam teritorijose. Dažnai tos vietos būna panašios į klientų, kuriuose taip pat yra tekę vaikščioti. Todėl su manimi Jums turėtų būti saugiau ir lengviau susitikti su ta ar kita patirtimi, apsilankyti vietoje, kuri daug metų buvo vengiama. Juo geriau Jūs orientuojatės savo vidiniame miške, tuo geriau turėtumėte orientuotis ir išoriniame pasaulyje, kuriame Jūs gyvenat, nes tai, kaip Jūs priimat išorinį pasaulį priklauso nuo jautrumo savo vidiniams procesams, nuo savęs pažinimo.

            Tuomet tamsiausios vietos tampa resursu, ko pasekoje atsiranda pasirinkimas- pasinaudoti šio resurso teikiamomis galimybėmis ar ne.

 

            Taigi, kaip terapinis procesas vyksta iš tikrųjų?

 

Aplinka. Mes sėdim vienas priešais kitą. Atstumas tarp mūsų yra komfortiškas kiekvienam, kad galima būtų patogiai bendrauti. Klientas pasirenka vietą, kur norėtų sėdėti, kad jam būtų patogu, o aš atsisėdu priešais jį. Šalia visuomet būna vandens, servetėlės.

 

Laikas. Standartinė konsultacijos trukmė 60 minučių. Manau, svarbu laikytis laiko ribų, nes tai tiek man, tiek klientui yra gyvenimo repeticija laiko suvokimo prasme. Svarbu sustrūkturuoti, kas svarbu ir apibendrinti tai, kas buvo per susitikimą laiko tarpe, nes gyvenime dažnai nespėjam padaryti daugelio darbų per mums skirtą laiką, o konsultacija yra galimybė to mokytis.

 

Veiksmai. Susitikimo metu, paprastai, mes bendraujame, gilinamės į problemą, sunkumus. Darbo procese galiu pasiūlyti kokį nors pratimą ar eksperimentą, pavyzdžiui, nupiešti savo šeimą ar išreikšti kokį nors negatyvią emociją judesiu ir t.t. Tačiau šios užduotys galimos atlikimui tik tuomet, kai jos yra svarbios konkrečiame terapiniame procese. Testų pildyti neduodu, nes man prioritetas yra gyvas bendravimas.

 

Susitikimų dažnumas. Standartinis susitikimų dažnumas- 1 susitikimas per savaitę. Normalu susitikti ir 2 kartus per mėnesį. Esant stipriam kriziniam išgyvenimui, jeigu tai būtina, galima susitikti ir du kartus per savaitę. Turėjau atvejį, kuomet su klientu susitikome 12 kartų 3 kartus per savaitę, ir toks susitikimų dažnis buvo svarbus klientui, turėjęs teigiamą rezultatą, tačiau tokia praktika būna itin retai.

 

Apmokėjimas. Kiekviena terapija yra apmokama po susitikimo. Asmeniškai, apmokėjimą priimu įvairiais būdais: tiek grynais, tiek banko pavedimu. Detalesnė informacija apie susitikimo kainą galite sužinoti tinklapyje: www.psichologine-pagalba.net.

 

Gydymas. Aš nesu daktaras, todėl gydymu neužsiimu. Esu psichologas ir padedu psichiškai sveikiems žmonėms, turintiems emocinių sunkumų analizuoti savo gyvenimą. Jeigu darbo procese pastebiu, kad reikalinga daktaro konsultacija, rekomenduoju klientui patikimus specialistus (psichiatrą, neurologą ir pan.) Tuomet psichoterapija yra derinama ir su antriniu gydymu.

 

Susitikimų skaičius. Tai dažniausiai man užduodamas klausimas. Susitikimų skaičiaus nėra įmanoma suprognozuoti iš anksto. Daug kas priklauso nuo Jūsų problemos, resursų, smalsumo sau pačiam, noro išsiaiškinti, pasiruošimo stengtis terapiniame procese ir, aišku nuo to, kas, jūsų nuomone, būtų galutinis rezultatas. Kai ką apie save ir savo sunkumus galima suvokti ir per pirmus tris susitikimus, tačiau ryškiausius rezultatas pastebiu tuomet, kai su asmeniu susitinku didesnį susitikimų skaičių. Tiesiog, žmogaus psichika “persistato” ganėtinai lėtai, todėl, pavyzdžiui, jeigu kliento sunkumas yra tarpasmeniniai santykiai, tuomet reikia ilgesnių abipusių pastangų (tiek psichologo, tiek kliento), kad galima būtų tinkamai funkcionuoti visuomenėje.  O kalbant apie savęs pažinimą- šis procesas yra amžinas, todėl pats žmogus nusprendžia, kada jam savęs pažinimo užtenka.

 

 

Parengė: Erikas Siudikas